Vaiko kalbos išmokimą sąlygoja aplinka, mėgdžiojimas, individualios vaiko savybės.
Vystantis kalbai sąmonėje vyksta sudėtingos mąstymo operacijos (palyginimas, analizė, sintezė, apibendrinimas, abstrahavimas). Per pojūčius gaunama informacija apdorojama, kuriami vaizdiniai, suformuojamos sąvokos ir išreiškiamos žodžiais. (G. Stunžienė, „Gimtosios kalbos reikšmė asmenybės ugdymui“.- „Šiaurės Atėnai“, 2010.)
Šis sudėtingas procesas prasideda kūdikystėje ir tęsiasi visą mūsų sąmoningą gyvenimą.
Kokie iššūkiai kalbinių gebėjimų ugdyme stebimi ikimokykliniame amžiuje?
- Vaikų smegenų struktūra pakitusi taip, kad jie greičiau bei lengviau priima ir suvokia vaizdinę informaciją ( „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“, 2015m.)
- Nesaikingas, netikslingas medijų užsienio kalba naudojimas vaiko kasdienėje veikloje namuose, trukdo vaiko kalbinių gebėjimų vystymuisi.
- Mažėjantis taisyklingos kalbos vartojimas vaiko aplinkoje, neigiamai veikia kalbos suvokimą ir supratimą.
- Didėjantis vaikų su kalbos raidos sutrikimais procentas (Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. net 84 proc. vaikų, ugdomų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje susiduria su įvairiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimais) apsunkina bendrą ugdymosi procesą.
- Nuotolinis mokymas.
Visi šie iššūkiai reikalauja ir naujo, inovatyvaus požiūrio į ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymą.
Apžvelgsime keletą interaktyvių metodų, priemonių ir būdų, kuriuos taikau savo praktikoje. Mūsų patirtis rodo, kad šiuolaikiškai, motyvuojančiai ir įdomiai pateikta mokymosi medžiaga, padeda vaikams ugdytis kalbinius gebėjimus.
Šiuolaikiniai vaikai informacija priima ir apdoroja „porcijomis“, pateikta vaizdinė informacija įsimenama greičiau ir lengviau nei verbalinė, todėl svarbu naudoti kokybišką vaizdinę medžiagą ir sudaryti sąlygas veikti patiems.
Kalbos ugdymas neatsiejamas nuo kitų vaiko ugdymosi sričių, todėl kalbinius vaiko gebėjimus būtina lavinti įvairiausio pobūdžio veiklose, kasdien įvedant naujų žodžių į leksiką.
„Interaktyvus teatras“ – puiki priemonė ugdyti mažųjų kalbiniams gebėjimams. Prijuostės, puoštos aplikacijomis, kurias galima keisti, modifikuoti, modeliuoti, šaukštų teatras, pirštukinės lėlės – skatina vaikus patiems kurti istorijas, pasakojimus, improvizuoti kuriant komandoje, dalintis vaidmenimis, inovatyviai pažinti pasaulį. Naudojant šią priemonę įvairių veiklų metu, galima sukurti daugybę skirtingų istorijų, užduočių, kurios skatina vaiką veikti čia ir dabar. Šis metodas įtraukia vaikus į mėgdžiojimo procesą, garsų, žodžių kartojimo labirintą, skatina klausinėti, atsakinėti į iškeltus klausimus, turtinti žodyną naujais žodžiais, susipažinti su naujomis sąvokomis, formuoti naujus vaizdinius.
Interaktyvumas padeda vaikams lengviau ir greičiau įsiminti naują medžiagą (naujus žodžius, garsus, vaizdinius), suvokti prielinksnių, veiksmažodžių, požymių reikšmes, išgirsti ir suprasti tekstą.
Interaktyvaus teatro elementai puikiai tinka video pamokėlėms. Žaidybinai – teatriniai elementai koncentruoja vaikų dėmesį, padeda jį išlaikyti ilgesnį laiką, skatina susidomėjimą, provokuoja kalbinius procesus.
Interaktyvios skaitmeninės užduotys – inovatyvus vaikų kalbinių gebėjimų ugdymosi būdas, kuris mokymosi procesą daro įdomesnį, patrauklesnį, labiau motyvuojantį.
Interaktyvias skaitmenines priemones sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
- interaktyvios edukacinės programėlės, kurios jau sukurtos (Android programėlės planšetams interaktyvios programėlės kompiuteriams):
- interaktyvios priemonės, kurias kuria patys ugdytojai.
Naudojant skaitmenines interaktyvias edukacines programėles kalbai lavinti, svarbu, kad vaikai girdėtų taisyklingą lietuvių kalbą, galėtų kartoti žodžius, garsus.
Savo praktikoje sėkmingai taikau lietuvių autorių sukurtas edukacines programėles pritaikytas planšetiniams kompiuteriams „Ežiuko nuotykiai“, „Mokykis spalvas“, „Formos“, „Kūno dalys“, „Stalo etiketas“, „Gyvūnai“, „Kakė makė“, programėles pritaikytas kompiuteriams – „Saulytučiai“, „Žaliapėdis“, „Knygos kelias“.
Adaptuojant ir taikant programėles įgarsintas užsienio kalba, labai svarbu, kad vaikas negirdėtų užsienio kalbos, jei to nemokome specialiai.
Sukurtų interaktyvių edukacinių programėlių lietuvių kalba pasirinkimas nėra didelis, todėl ugdytojams tenka patiems kurti vaikų ugdymosi poreikius atliepiančias priemones.
Learning apps, Wordwall, Jigsawplanet platformos – puikus pasirinkimas autorinių priemonių kūrimui. Šiose platformose ugdytojai gali ne tik patys kurti interaktyvias užduotis, bet ir rasti, bei savo reikmėms prisitaikyti kitų mokytojų sukurtas priemones, kuriomis jie dalinasi, galima semtis idėjų ir jų pagrindu modeliuoti naujas užduotis..
Interaktyvumas ugdant kalbinius gebėjimus ypač naudingas vaikams, kurie turi raidos vystymosi sutrikimų – atminties, dėmesio, elgesio, kalbos. Tokie vaikai sunkiau įsimena verbalinę informaciją, o vaizdai, ypač interaktyvūs, padeda susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, įsiminti naują medžiagą. Be to, interaktyviai pateiktą užduotį vaikai geriau ir greičiau suvokia.
Pastebima, kad šiandienos vaikų žodynas nepakankamai platus, kad vaikai ne visada geba įvardyti kasdien naudojamus daiktus, stebimus reiškinius, matomus gyvūnus, jiems sunku identifikuoti ir įvardyti veiksmus. Iškyla sunkumų atsakinėjant į klausimus ir juos formuluojant.
Šioms kalbos ugdymo problemoms spręsti puikiai tiks skaitmeninės kortelės, kurias galima susikurti Bamboozle platformoje. Kūrybiškai parengtos užduotys vaikams neleis nuobodžiauti. Čia vaikai gali tiesiogiai dalyvauti pačiame procese (atversti patinkančią kortelę, skaičiuoti susrinktus taškus už teisingai atliktas užduotis).
Mystorybook platforma puikiai tiks interaktyvių skaitmeninių istorijų, pasakų kūrimui. Šią platformą galima pasiūlyti ir tėveliams. Visa šeima kartu gali kurti pasakojimus, o vaikas juos pristatyti grupėje. Taip stimuliuosime rišliąją kalbą, ugdysime gebėjimą formuluoti sakinius, kelti klausimus ir į juos atsakinėti.
Ugdant kalbinius gebėjimus, nereikia pamiršti ir tradicinių kalbos ugdymo būdų ir metodų – pasakų, pasakojimų, siužetinių žaidimų. Tačiau į bendrą procesą integruojant inovatyvius metodus, priemones ir būdus, ugdant kompleksiškai, įmanoma pasiekti, kad vaiko kalbos raida būtų kuo sklandesnė ir kokybiškesnė.
Mokytoja metodininkė Jovita Liaučienė