Duonelę valgome kasdien, tačiau retai pagalvojame, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Mūsų bočiai, riekdami duonos kepalą, mąstė apie jos skalsumą, brangumą, šventumą, pagarbą jai. O kaip visa tai šiandien supranta mūsų vaikai? Šiuolaikinis vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje aplinkoje – parduotuvėje. Vaikams sunku suvokti, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kol patenka ant mūsų stalo.
Tad rugsėjo 18 d. rytą „Buratinų“ gr. vaikai su juos lydinčiomis auklėtojomis Egle Šimkiene, Renata Vinogradove bei auklėtojų padėjėja Vida Daržinskiene, vyko į išvyką pagal auklėtojos Rasos Bernotienės projektą „Senovės žemaičių amatai. Bandau pats“ edukacinį užsiėmimą – Kretingos dvaro kepiniai, duonos kepimas Kretingos muziejuje.
Kretingos muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Nijolė Vasiliauskienė vaikus supažindino su duonelės keliu, nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Vaikai turėjo galimybę iš arti pamatyti senovinius įrankius, naudotus kasdieniniame žmonių gyvenime.
Edukacinės programos metu kiekvienam vaikui buvo suteikta nepakartojama galimybė paragauti ir prisiliesti prie duonos tešlos, pačiam suformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo duonos kepalėlį, ar paukštelį. Kol kepė duonelė, vaišinomės arbatos kokteiliu, ragavome balto pyrago. Praktinį užsiėmimą vaikams vedė Vida Viskontienė, sertifikuoto tautinio paveldo produkto – duonos kepėja.
Autobuse visu keliu netilo vaikų klegesys, o kiekvienas rankose tvirtai spaudė maišelius su duonos kepaliukais. Vaikai parsivežė duonelės kepalėlius į namus, kad galėtų ne tik papasakoti tėveliams, kaip ji kepama, bet ir visi kartu paskanautų. Jie sužinojo, kokį ilgą ir sunkų kelią turi nukeliauti grūdelis, kol tampa duonos kąsneliu, kokius sunkius darbus reikia nudirbti žmogui, kol duona atkeliauja ant mūsų stalo.
Mokytoja (auklėtoja), dirbanti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą – Renata Vinogradovė.
