Nors jau spalis, bet „Zuikučių“ grupės vaikučiai keliavo prie jūros. Gamta mus lepino: saulutė šildė skruostus, jūra pasitiko smagiomis bangelėmis.
Veiklos netradicinėje aplinkoje vaikams labai patiko. Būta daug puikių emocijų, sensorinių pojūčių, fizinės veiklos.
Startas prasidėjo akmenukų rinkimu. Jūra akmenukų šykštėjo, bet vaikai buvo azartiški ir maišiukai pamažu pildėsi. Surinktus akmenukus panaudosime sensorinio takelio kūrimui. Mažųjų padukus akmenukai kutens visus metus. Ramiai vaikščiodami pajūriu klausėmės jūros ošimo, „bėgome“ nuo bangų, kad nesušlaptų batukai, stebėjome paliktus pėdsakus ir kaip jūra juos pasiima sau.
Jūros sudrėkintas smėlis – puiki kūrybinė drobė. Piešėm pirštukais, akmenukais, pagaliukais. Piešiniuose dominavo besišypsančios saulutės, širdelės. Vaikams savo emocijas dažnai būna sunku išreikšti žodžiais, todėl piešiniai – puikus atspindys vaiko vidinės būsenos.
Ar kada nors matėte smėlio, ne sniego, angelus? Mes taip! Šiltame ir sausame kopų smėlyje „gimė“ mūsų vaikučių angeliukai – maži ir mieli.
Nukulniavome nemažą atstumą kvėpuodami jodo prisotintu oru. Jau ir pavargome, tad laikas ramiai veiklai. Traukėme iš kuprinės markerius ir savo emocijas piešėme ant akmenukų, kuriuos lauktuvėms vežėme tėveliams.
Laikas prie jūros – tarsi smėlis tarp pirštų, rodos pasėmei pilną sauja, bet akimirka ir jis išbyrėjo…
Prieš grįždami pasistiprinome. Tėveliai suruošė iškylos užkandžius. Kokios skanios sultys, vaisiai ir sausainukai, kai juos valgai gėrėdamasis banguojančia jūra…
Pasistiprinę keliavom prie autobuso ir smagiai dainuodami grįžome namo. Pavargę, bet linksmi, pilni naujų įspūdžių ir potyrių…

„Zuikučių“ grupės mokytojos Jovita ir Lina