Naratyvinis žaidimas yra vaizduote paremtas kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Šis metodas sujungia vaikų pasakojimus, žaidimą, tyrinėjimą ir mokymąsi taip, kad visos šios veiklos persipina tarpusavyje kuriant žaidimo siužetą. Prisiimdami skirtingus vaidmenis ir drauge dalyvaujami dramatiškose siužeto įvykiuose, visi dalyviai pasineria į bendrus išgyvenimus. Labai svarbu yra suaugusiajam gebėjimas neapsimestinai, atvirai ir nuoširdžiai žaisti su vaikais. Pasirinktas pasakojimas tik sukuria tam tikrus rėmus ir naratyvinio žaidimo kontekstą, tačiau žaidimo dalyviai interpretuoja, improvizuoja ir perkuria įvykius savaip.
Toks žaidimas suteikia vaikui galimybę:

• Eksperimentuoti patiriant skirtingas psichologines būsenas.
• Prisiimti socialinius vaidmenis, tyrinėjant jų tarpusavio santykius.

„Žvirbliukų“ grupėje Velykų rytas prasidėjo šurmuliu – rastas laiškas nuo Indėniuko Kiko, kuris rašė, kad naktį buvo atėjusi Velykų Bobutė ir paliko grupėje dovanas, tačiau „Trys paršiukai“ – išdykėliai, jas paslėpė, paprašydami vaikų atlikti tris gerus darbus. Vaikai galvojo, mąstė, svarstė, kokie tie darbeliai galėtų būti… ir sugalvojo! Pirmas darbas –  pastatyti paršiukams namus. Susibūrę į tris komandas, ėmėsi darbo. Vieni statė iš šiaudelių, kiti – iš „plytų“, o treti – iš medžiagos. Puikūs gavosi statiniai! Antras darbas –  nudažyti po kiaušinį. Įvairiaspalviai gavosi margučiai! Trečias darbas – padainuoti dainą apie Velykas. Atkaklumo dėka ir su visų istorijoje dalyvavusių herojų pagalba, atgavome Bobutės dovanas.
Toks tas naratyvinis žaidimas – įtraukiantis, užburiantis, kurstantis vaizduotę ir… labai džiuginantis.

Mokytoja (auklėtoja) Daiva Dirkstienė