VAIKAI KLAUSOSI ŽODŽIŲ.

ŽODŽIAI – TAI ŽMONIŲ BALSŲ MUZIKA.

VAIKAI JAUČIA ŽODŽIUS: AR MINKŠTI? KIETI? APVALŪS? SMAILŪS?

VAIKAI RAGAUJA ŽODŽIUS: AR SALDŪS? SŪRŪS? RŪGŠTUS? KARTŪS?

VAIKAI UOSTO ŽODŽIUS.

ŽODŽIAI – TAI GĖLIŲ ŽIEDADULKĖS.

VAIKAI MYLI ŽODŽIUS. TODĖL IR ŽODŽIAI MYLI VAIKUS.

Užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimai įrodė, kad dažna vaikų mokymosi sunkumų priežastis yra kalbos sutrikimai. Dėl įvairiausių priežasčių: televizijos ir kompiuterinių žaidimų įtakos, dvikalbystės, tėvų užimtumo ir kt. – daugelio vaikų kalbos raida patiria sunkumų. Kalbos trūkumai neigiamai veikia vaiko asmenybės raidą, jo elgesį. Kai kuriems vaikams dėl skurdaus žodyno sunku bendrauti, reikšti mintis, pasakoti įspūdžius. Vaikai, turintys kalbos sutrikimų, taip pat patiria specifinių mokymosi ir bendravimo sunkumų. Ilgametė darbo patirtis su neįgaliais vaikais parodė, kad ugdymo sėkmė priklauso nuo pedagogo profesinio pasirengimo ir mokėjimo taikyti įvairius ugdymo metodus.

Vienas iš jų – vaikų kalbos ugdymas dramos metodu, kurį jau keletą metų taikome dirbdamos ir su bendrojo ugdymo grupės vaikais. Aptardamos ugdytinių pasiekimus pastebėjome, kad vaikų vaidinimas ir muzikavimas puikiai tinka visapusiškam vaiko asmenybės auginimui, o ypač jų kalbinių gebėjimų kokybiškam ugdymui.

Norėdamos pasidalinti savo darbo patirtimi su kolegėmis, gruodžio 12 dieną sukvietėme jas į praktinį seminarą „Vaiko kalbinė ūgtis vaidinant ir muzikuojant“, kurį skyrėme kalbos metams paminėti.

Seminaro dalyvės, rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojos, meninio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo pedagogės pamatė „Varpelių“ grupės vaikų vaidinimą „Raudonkepuraitė ir vilkas, kuris bijojo susirgti“. Scenarijų vaidinimui parašėme pagal Š. Pero pasaką „Raudonkepuraitė“ ir  sukūrėme taip, kad vaidinime dalyvautų dvidešimt ikimokyklinio ugdymo vyresniojo amžiaus „Varpelių“ grupės vaikų.

Išbandydamos teigiamą dramos metodo poveikį kalbinei ūgčiai plėtoti, seminaro dalyvės, pasidalinusios į dvi grupes, kūrė pasakų „Kaip genys eglę kirto“ ir  „Vištytė ir gaidelis“ scenarijus, scenografiją, pritaikė muziką ir viena kitai puikiai vaidino. Savo ugdytiniams iš renginio pedagogės parnešė lauktuvių – seminaro metu savo rankomis pagamintas stalo teatro lėles.

Manome, kad šis seminaras padėjo pedagogėms įgyti žinių apie vaikų kalbinės ūgties puoselėjimą, pasitelkiant vaikams labai patinkančią veiklą – vaidybinę ir muzikinę raišką. Stebėdamos sėkmingus vaikų kalbinės raiškos pasiekimus, draminio ugdymo metodą  rekomenduojame taikyti ne tik ikimokyklinio, bet ir  priešmokyklinio amžiaus vaikų veiklose.

Jadvyga Anužienė
auklėtoja metodininkė,

Aušra Alonderienė
muzikos mokytoja metodininkė
menino ugdymo vadovė